Lietuvos žolės riedulio federacija išdalino 2018 metų geriausiųjų žolės riedulininkų, trenerių, teisėjų ir sporto žurnalistų apdovanojimus! Vienas šių titulių - geriausio 2018 metų moterų žolės riedulio trenerio, atiteko Žuvėdros klubo moterų treneriui - Maksim Tarasov, kuris sutiko mums atskleisti šiek tiek savo gyvenimo žolės riedulyje detalių. Susipažinkite!

Alfredo Pliadžio nuotraukos 

Treneri,

Kaip pradėjote žaisti žolės riedulį?

Aš, kaip ir dauguma mano kartos žaidėjų, pradėjau lankyti futbolą ir pirmus treniruočių metus kartu su draugais žaidėme tik futbolą. Po metų treneris mums kartą per savaitę duodavo pažaisti naują žaidimą - žolės riedulį. Mėnesis po mėnesio, žolės riedulio treniruočių skaičius didėjo, kol galiausiai 2-3 kartus per savaitę žaisdavome žolės riedulį ir tik 1 kartą futbolą.

Kada nusprendėte, kad norite būti treneriu?

Dabartinis mano komandos ilgametis draugas Giedrius Adomavičius treniravo Žuvėdros klubo merginas, o aš stebėjau jo darbą, tad vieną dieną jis man pasiūlė perimti vadovavimą komandai, nes susirado kitą darbą. Klubo prezidentas Leonardas Čaikauskas šią idėją palaikė, suteikė galimybę pabandyti ir kaip matome jau 11 metų kaip dirbu šį darbą. Treniruoti pradėjau būdamas 18 metų Žuvėdros klube, o nuo 2010 metų pradėjau dirbti Sporto mokykloje Tauras.

Kas labiausiai šiame darbe jums patinka?

Aš dirbu darbą, kuris man yra itin svarbus ir malonus. Darbo kolektyvas Vilniuje puikus, turiu suprantingas ir nuostabias mergaičių bei moterų komandas, visuomet jaučiamas viso klubo palaikymas. Būna ir sunkių momentų, bet tik organizaciniais klausimais.

Koks jausmas dirbti su Lietuvos rinktinėmis?

Darbas su Lietuvos rinktinėmis yra aukščiausias trenerio darbo įvertinimas bei galimybė atstovauti savo šalį tarptautinėse varžybose. Darbas su rinktine kardinaliai skiriasi nuo darbo su komanda visais aspektais.

Kaip vertinate gautą 2018 metų geriausio moterų trenerio apdovanojimą?

Savaime suprantama, kad apdovanojimus gauti malonu. Nors šį apdovanojimą gaunu jau trečius metus iš eilės, tačiau į tai kreipiu vis mažiau dėmesio, nes esu maksimalistas - su komanda noriu laimėt viską ir visados, tačiau mums sunkiai pavyksta laimėti kažką ypatingo. Galiu pasidžiaugti, kad komanda žaidžia stabiliai rezultato prasme, tačiau aš kaip treneris noriu, kad mano komanda pereitų į naują lygį. Kol kas nepavyksta, tačiau svarbiausia nenuleisti rankų ir siekti savo tikslų. Manau, mums pavyks, tik norisi, kad pavyktų greičiau.

Dėkojame treneri. Tikime, kad pavyks.